Plantacija, kuri kitąmet bus įskiepyta rinktinėmis Lietuvos riešutmedžių veislėmis. A.Endriukaičio albumo nuotr.

Plantacija, kuri kitąmet bus įskiepyta rinktinėmis Lietuvos riešutmedžių veislėmis. A.Endriukaičio albumo nuotr.

Kai kurie Lietuvos riešutų augintojai šią žiemą pirkėjams negali pasiūlyti graikinių riešutų, nes juos dar neišdžiūvusius išgraibstė norintieji užsiauginti sodinukų. Šakių rajono medelyno savininkas Arūnas Endriukaitis graikinius riešutmedžius augina 30 metų ir kitus skatina susidomėti šiais organizmui ypač naudingus vaisius vedančiais medžiais.

Dešimtmečių patirtis

Anot Zanavykijos krašto sodininko, dauginti ir auginti riešutmedžius – nelengvas darbas. Norint sėkmingai tai daryti reikia turėti žinių, įgūdžių, kantrybės, mėgti sodo darbus, mylėti augalus. Tik tada gimsta verslas. Pats A.Endriukaitis iš medelyno ilgai nebūtų galėjęs pragyventi, todėl dirbo mokytoju, ūkvedžiu, inžinieriumi.

Augalais zanavykas domėjosi nuo jaunystės, visą gyvenimą užsiėmė jų selekcija. Iš pradžių jo aistra buvo abrikosai, vėliau atėjo eilė riešutmedžiams, obelims. Pats skiepijo, pats augino. A.Endriukaičio sode 7 riešutmedžiai pasodinti prieš daugiau kaip 30 metų, nė vienas per šį laiką nenušalo, nežuvo. „Šiems medžiams dar pati jaunystė, nes jie gyvena iki 200 metų“, –teigė pašnekovas.

Medelyno savininkui A.Endriukaičiui riešutmedžiai – ne tik hobis, bet ir verslas. A.Endriukaičio albumo nuotr.

Medelyno savininkui A.Endriukaičiui riešutmedžiai – ne tik hobis, bet ir verslas. A.Endriukaičio albumo nuotr.

Sodininkystė Arūną traukia kaip įdomi tyrinėjimo sritis. Į turgų savo užaugintų vaisių ir sodinukų jis neveža – nemėgsta šurmulio. Su klientais vyras bendrauja kitokiais būdais. A.Endriukaitis net yra sukūręs interneto puslapį, kuriame pateikiama visa informacija apie jo sodą. Įsigyti sodinukų ar riešutų žmonės pas jį atvažiuoja beveik iš visos Lietuvos. „Kiekvienais metais pirkėjų atsiranda vis daugiau. O žmonės, kurie mano produkcijos pirko pernai, padėkojo. Vadinasi, einu geru keliu“, – džiaugėsi sodininkas ir pridūrė, kad jo gyvenimo šūkis – „Jūsų sodai –mano rūpestis!“

Nereiklus augalas  

Į Burgaičių kaimą (Sudargo sen.) pas riešutmedžių augintoją žmonės pratinami atvykti ne tik medelių įsigyti. Juos medelyno savininkas sutinka kaip draugus: užkuria židinį, pasikalba, pasiūlo aplankyti greta stūksančius Sudargo piliakalnius, kurių yra net penki, papasakoja apie Zanavykijos kraštą. A.Endriukaičio nuomone, gal ir šiltas bendravimo būdas sutiktus žmones užveda ant sodininkystės tako. Jie patys tada užsikrečia aistra sodinti riešutmedžius. Kiekvienais metais atvažiuojančių draugų ratas didėja. Vienus traukia piliakalniai, graži gamta, kitus – riešutmedžiai.

Riešutmedžiai – neišrankūs augalai, prisitaikantys prie Lietuvos gamtos sąlygų. A.Endriukaičio albumo nuotr.

Riešutmedžiai – neišrankūs augalai, prisitaikantys prie Lietuvos gamtos sąlygų. A.Endriukaičio albumo nuotr.

Sodininkas jiems papasakoja, kad riešutmedžiai nelepūs ir gali augti tiek derlingoje, tiek prastesnėje žemėje. Svarbiausia tinkamai juos pasodinti. Šiuos medžius A.Endriukaitis prilygina nereikliems karklams – įkišus sodinuką į žemę išaugs gražus medis. Lietuvoje riešutmedžiai sėkmingai prisitaikę ir dera jau kelis šimtus metų.

Kelionės ir paieškos

A.Endriukaitis ir pats daug keliauja po Lietuvą ieškodamas gerų motininių medžių. Jų randa Alytaus, Šilutės, Kelmės, Kauno, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose. Džiaugėsi šį rudenį Veliuonoje (Jurbarko r.) atrastu išskirtiniu trikamieniu ukrainietišku motininiu riešutmedžiu, ant kurio užderėjo gero skonio, nekartūs riešutai, kokių dar retai buvo ragavęs.

Jis pats daugina nuo 23 iki 50 veislių riešutmedžių atmainų. Joms duoda pavadinimus, paženklina, kurie yra aukštaūgiai, kurie – žemaūgiai. Sako, kad veislei augalas turi būti skiepytas iš gero motininio medžio. Arūno teigimu, skiepijimo procesas sudėtingas, primenantis plastinę operaciją. „Sudėtinga medžiui suteikti tinkamas sąlygas, kad poskiepis prigytų“, – kalbėjo A.Endriukaitis, prisiimantis riziką, jeigu iš jo medelyno į naują vietą perkeltas vienas kitas augalas neprigytų. Jis sutinka vis daugiau žmonių, kurie patys bando dauginti riešutmedžius. Sodininko nuomone, bandyti galima, bet ar pavyks – nežinia.

Auginti riešutmedžius skatina ir ekologinės programos, mokamos išmokos. 100 medelių pasodinus 1 ha žemės tereikės nušienauti bei pamulčiuoti ties augalais žemę. Toks sodas – gera investicija ateičiai. Po kelerių metų riešutmedžiai jau duos šiek tiek vaisių, o gausiai derės dar ir ateities kartoms.

A.Endriukaičio pastebėjimu, Lietuvoje šie medžiai vis labiau populiarėja. Verslinius sodus kuria rimti stambūs verslininkai. Jo duomenimis, vienas Anykščių krašto verslininkas, ne žemės ūkio specialistas, šia kultūra užsodino 10 ha.

Panaudoja viską      

Pernai riešutų augintojai prastu derliumi nesiskundė. A.Endriukaičio albumo nuotr.

Pernai riešutų augintojai prastu derliumi nesiskundė. A.Endriukaičio albumo nuotr.

Tokią iniciatyvą Šakių krašto riešutmedžių augintojas palaiko, nes protingi žmonės tinkamai panaudoja žemę, neapleidžia jos menkaverčiais krūmais, o medžiai po kažkiek metų duos naudos. Anot pašnekovo, iš sodinuko bus medis, iš medžio – mediena, kuris dar duos vaisių. Viskas, net žievė ar žalias riešuto lukšto apvalkalas sunaudojama. Tie, kurie supranta, iš to kuria verslą. „Jeigu Alytaus rajone moldavai veisia riešutų plantacijas, kodėl lietuviai to negali patys daryti? Taip išeis, kad lietuviai eis pas juos riešutų nusipirkti. Kodėl mes patys negalime pasisodinti riešutų giraičių?“ – mąstė riešutmedžių puoselėtojas.

A.Endriukaičio teigimu, jeigu yra pasiūla – bus ir paklausa. Mat Europos rinkose vis dar didelis graikinių riešutų trūkumas. Moldavai tiek nepriaugina, kiek jų reikia. Iš prastesnės kokybės riešutų, kurie netinkami valgyti, galima spausti aliejų.
Šiemetį riešutų derlių savame sode A.Endriukaitis vadina labai geru, tik vaisiai šiek tiek smulkesni užaugo. Nupurčius užteko riešutų ir sau, ir kaimynams. Užklupus šaltukui, dėl savo riešutmedžių sodininkas neišgyvena – jie puikiai peržiemoja. Vietinių atmainų medžiai prisitaiko prie lietuviškų žiemų.

Sąlygos palankios
Inga Miknevičiūtė, ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus patarėja.

Šiais metais riešutmedžių yra deklaruota 221,92 ha. Pernai atskirai jie nebuvo deklaruojami, todėl nėra galimybių palyginti pokyčių.  Už riešutmedžius mokamos tiesioginės išmokos. Tokį verslą planuojantis bei riešutų plantaciją norintis įsiveisti augintojas gali kreiptis paramos pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“ ir „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, nes pagal šias veiklos sritis parama gali būti skiriama daugiamečiams augalams įsigyti ir jų sodinimo paslaugoms kompensuoti.


 

Rima Kazakevičienė | valstietis.tv3.lt